Choose Your Language

Kokybė ir atsakomybė į kainą neįskaičiuota.. (2010-07-28)

Daugelis krūptelėtume atradę tokią tiesiogią formuluotę Sutartyje. Nors atidžiau perskaitę atsakomybės skiltį ir punktus, už ką neatsako paslaugos (prekės) tiekėjas, dažniausiai surašytus smulkiu sunkiai įskaitomu šriftu, labai greitai įsitikintume, kad daugiau šansų turi pasikliaudamas pardavėjo garbingumu arba laimingu atsitiktinumu nei bet kuria iš Sutarčių. Ypač, jei paslaugą ar prekę įsigyji už nedidelę kainą...

Nepaisant šio žinojimo ir aiškaus suvokimo, kainos ir kokybės kovą už vartotoją akivaizdžiai laimi kaina... Kai paslaugos reikia, kaip duonos, tai nesvarbu, kiek įtartinų ir pavojingų priedų joje sudėta, - renkiesi paslaugą, kurią įperki šiandien.
Tokia paslauga, prilyginama duonai kasdieninei, kiekvienai veikiančiai įmonei yra – buhalterinė apskaita.

Buhalterinės įmonės, kaip didžiausią savo privalumą ir garantą akcentavusios paslaugos kokybę ir atsakomybę, - šiandien atsidūrė spąstuose. Jų atsakomybė daugeliu atveju apibrėžta ne tik Sutartimi, bet ir Įstatymu, todėl nepasiduoda mažinama. Darbo apimtys ir sąnaudos dėl nuolatinių įstatymų kaitos išaugusios, o įmonių biudžetas buhalterinei apskaitai negailestingai karpomas. Kieno sąskaita taupyti?

Ši situacija perauga į konfliktą tarp buhalterinės įmonės ir jos Kliento: nepasitenkinimas, kaltinimai, reikalavimai... Dažnas toks konfliktas baigiasi tuo, kad Klientas pasirenka kitą buhalterinių paslaugų tiekėją. Pasirenka kainą.

Kas supjudė buhalterinę įmonę ir jos klientą?

„Kiek buhalterio nešerk, vis tiek jis į SoDrą ir VMI žiūri...“, - juokelis, sklandantis tarp verslininkų.

Ir žiūrės, deja. Nes šios tetulės už trumpo pavadėlio jį laiko. Buhalterija - lyg dviejų ponų tarnas. Vieno vežime sėdi, o kito (SoDra ir VMI) giesmę gieda. Įžulu? Bet tokie santykiai įteisinti įstatymu. Kito pasirinkimo buhalteris neturi. Vieno įgeidžius tenkina – kitas jo sąskaitas apmoka.

Kol neatėjo recesija, vadovai ir buhalteriai susigyveno su tokia duotybe. Buhalteriai net gerbiami buvo. Visi žinojo, jog jų darbas labai sudėtingas, painus ir atsakingas. Klientas guodė save, kad tai mokestis už jo ir jo verslo saugumą.

Kai atėjo sunkesni laikai– visi ėmė analizuoti, kas sudaro šios paslaugos sudėtingumą ir didelius kaštus. Atsipekėję pamatė, kad visus ilgus įmonės gyvavimo metus jie išlaikė Valstybės tarnybų SoDros ir VMI atstovus. Pagrindinis saugumas – tai šventa duoklė ramybei nuo šių institucijų poveikio ir sankcijų. Kad absoliučiai didžiąją kaštų dalį sudaro gremėzdiškos valstybės reglamentuotos buhalterinės apskaitos vedimas ir mokesčių apskaita.

Ką mums davė toks praregėjimas?

Ar valstybė susisgribo, kad apkrovė verslą bereikalinga ir brangiai kainuojančia našta?

Ar susiprotėjo, kad didžiąją dalį mokesčių administravimo ir su juo susijusią atsakomybę jie permetė nuo savo ant verslo pečių, tuo įteisindami užslėptą dvigubų mokesčių standartą?

Ar nors kartą priimdami įstatymo pakeitimą atsižvelgė, koks painus bus jo pritaikymas buhalteriams? Kiek padaugės jiems darbo? Ir kas jiems už tą papildomą darbą sumokės?

Kas sumokės už konsultacijas, seminarus, apmokymus, kurių prireikia įvedus kiekvieną sudėtingai skaičiuojamą pakeitimą? Kas apmokės juristo paslaugas, konsultuojantis teisiniais pakeitimų aspektais? Mokesčių administravimas neretai kainuoja brangiau nei patys mokesčiai.

Vyriausybei klausimų nekyla – šias išlaidas padengia verslas. Savanoriškai pasimuilina virvutę, kuria bus prismaugtas, ir dar susimoka už šį sadomazochistinį seansą.

Plius sumoka mokesčius, kuriais išlaikomos mokesčių administravime tik represinę funkciją sau pasilikusios struktūros, tokios kaip SoDra ir VMI, kurios paskui jį terorizuoja ir grasina baudomis. [Jei pažvelgtumėte į statistiką, pamatytumėte, kad šių struktūrų darbuotojams mokami atlyginimai yra vieni didžiausių valstybiniame sektoriuje. ]

Kaip pasielgė įmonės, kurioms, valstybės uždėta gremėzdiška buhalterinės apskaitos ir mokesčių administravimo sistema, pasirodė per didelė ar net nepakeliama našta?

Sulindo į šešėlį? Nebūtinai. Nemaža dalis jų pasirinko prieblandą arba ėjimą apgraibomis. Tai yra tą pradžioje paminėtą situaciją – sutartį, pagal kurią į sąmatą kokybė ir atsakomybė nėra įtrauktos…

Buhalterinės įmonės, mažindamos kaštus, susiaurina savo atsakomybės ribas. Realiai buhalterinių įmonių darbo sąnaudos didėja, o pajamos už paslaugas mažėja. Buhalterinės įmonės priverstos didinti aptarnaujamų klientų kiekį. Didėjant apkrovoms, didėja rizika suklysti, mažėja dėmesys kliento problemoms ir reikmėms... Rizikas ir atsakomybę buhalterinės įmonės stengiasi perkelti klientui, aišku, ne tiesioginiu įvardijimu, bet per papildomas sąlygas, kurios iškeliamos jų klientui ir kurių nesilaikymas nuima nuo buhalterinių įmonių atitinkamą atsakomybę. Tokia prieblanda – bene protingiausias pasirinktas kelias. Nes rimta buhalterinė įmonė yra apsidraudusi, todėl jos klientas bent jau yra apsaugotas nuo nuostolių, kuriuos gali patirti dėl buhalterio klaidų.

Ėjimas apgraibomis – tai kraštutinė priemonė, kurią renkasi įsprausti į kampą verslininkai. Pasirenka mažiausią buhalterinių paslaugų kainą, tikėdamiesi praslinkti... Ar jie nežino, kokie pavojai? Žino. Bet priversti kalkuliuoti kaštus ir priiminėti juos atitinkančius sprendimus ..

Yra dar viena kategorija gudručių, kurie nusisamdo „ekspertus“- kitą buhalterinę įmonę, kuri paskaičiuoja nuostolius, neva patirtis dėl juos aptarnavusios įmonės buhalterinių klaidų, ir reikalauja kompensacijos, grasindami teisminiu procesu. Ne dažnas, bet pasitaikantis atvejis, kai tokiomis priemonėmis bandoma naudingai išeiti iš situacijos. Buhalterines įmones nuo tokių išradingų verslininkų apsaugo profesinis draudimas, kurį administruoja ne labdaringa organizacija, ir ji pasirengusi atlyginti tik realiai patirtą žalą. Susivokę, kad pagal jų ieškinį bus atliktas nuodugnus tyrimas, daugelis nepatenkintų klientų savo nepamatuotų pretenzijų atsisako. Žinoma, jei jos buvo nepagrįstos. Šioje situacijoje glumina „ekspertų“ vaidmenį atliekančios įmonės pozicija. Apie verslo etiką nejauku net užsiminti. Vargu, ar pats Klientas susiprotėjo sukurti šią situaciją…

Ar yra protinga išeitis?

Būtų naivu laukti, kol Vyriausybė atsipeikės ir prisiims atsakomybę už savo sprendimus (nors net teroristai dažnai prisiima atsakomybę dėl išpuolių).
Kaip ir tikėtis, kad Vyriausybės požiūris į priežastis, kurios paraližuoja verslą Lietuvoje, kardinaliai pasikeis. To nebus. Bent jau greitai.

Vienintelis, kas mus gali išgelbėti – elgtis išmintingai ir apdariai, neieškant atpirkimo ožių, o sprendžiant susidariusią situaciją protingais pasirinkimais.

Priiminėdami sprendimus, visada atminkite, kad tiek Jūs, tiek buhalterinė įmonė esate tik įkaitai. Kad į šią situaciją jūs esate įstumti ne savo valia, todėl protingiausia pradėti derybas dėl sąlygų pakeitimo su įmone, kuri teikė šias paslaugas iki šiol. Ji geriausiai žinos jūsų įmonės realią padėtį ir rizikas, pasiūlys variantus, kieno sąskaita galima sutaupyti buhalterinės apskaitos išlaidas.

Tik, jei toks tarpusavio dialogas neįvyko, ieškokite naujo buhalterinių paslaugų tiekėjo, atitinkančius jūsų galimybes ir poreikius. Aiškindamiesi poreikius, patys žinokite prioritetus, kuriuos akcentuojate šiandien, kiek atsakomybės prisiimate sau, kiek dalinatės su buhalterine įmone, kiek akcentuojate atsakomybę prieš Valstybines institucijas ir su tuo susijusią riziką. Pati buhalterinė įmonė negali sumažinti ar nuimti atsakomybės. Riziką ir atsakomybę galite tik pasidalinti.

Jei derybų metu šių klausimų neiškilo, atidžiai perskaitykite Sutartį. Labiausiai tikėtina, kad atsakomybės sumažinimas jau įtrauktas į kurį nors Sutarties punktą . Ypač atidžiai derėtų peržvelgti įsipareigojimų sąlygas ir išlygas, kada įsipareigojimas netenka galios, bei atsakomybės skiltį, kokiais atvejais buhalterinė įmonė neprisiima atsakomybės.

Ir neužmirškite svarbiausio – jei paslauga yra bevertė ir nepatikima, kokią kainą už ją bemokėtumėte, - ji bus perdidelė.